- rioglinėti
- rioglinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, riõglinėti, -ėja, -ėjo iter. rioglinti. 1. Kos54 be tikslo vaikštinėti, valkiotis: Jonas išėjo ir rioglinė́ja kur, o gyvuliai nėr kam gint Mrj. Kai laiko turi, tai berioglinė́ji sau Mrj. Visur rioglinė́ja, negi dirba namie Dgl. Ir kame tas pakartuvė lig šiol rioglinėja? rš. Rioglinėja, kai žemę pardavęs SkrT. 2. DŽ nerangiai, nevikriai vaikščioti: Ten, mažas būdamas, mėgau rioglinėti J.Bil. Jau mūsų ligonis pradėjo rioglinėt, greit susitaisys Ds. Rioglinė́ja po arimus kaip girtas Ig. Ką jos ten ės – rioglinė́ja po kalnus Dkš. Petras rioglinė́ja tarp griozdų kamaroj Dkk. Tie ėriukai šokinėja, o veršiukai rioglinėja LTR(Ldvn). 3. žargstyti: Juozuk, nerioglinė́k per paršiuką – neaugs! Lp. \ rioglinėti; parioglinėti; parrioglinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.